1. Išties yra lengva pasakyti datas kinų kalba. Paklausti apie datas, mes naudotume tokį klausimą: 几月几号？ jĭ yuè jĭ hào? Pažodžiui tai reikštų "Kuris mėnuo, kuri diena?" DĖMESIO: "diena" hieroglifas yra 日 (rì), bet nepaisant to, jis dažnai skaitomas kaip “hào” (日 teisinga rašytinė versija; tuo tarpu 号 grynai sutartinė sakytinė versija).

Sakant metus, paprasčiausiai vardinkite metų skaičių po skaičiaus, užbaigiant žodžiu 年 nián:

2012 年：èr líng yī èr nián

1990 年：yī jiŭ jiŭ líng nián

Nėra specialių žodžių mėnesiu pavadinimams. Paprasčiausiai sakykite mėnesio skaičių, užbaigiant žodžiu 月 yuè:

2. 几 tai klausiamasis žodelis, kuris naudojamas klausiant apie kiekybę iki 10. Jis gali būti verčiamas kaip "kiek daug"? Po 几 būtinai turi eiti mato žodis.

Pavyzdžiai:

DĖMESIO: pagrindinė sakinio struktūra (VVO) išlieka.

3. Savaitės dienų pavadinimai sudaromi taip:

Norint paklausti apie savaitės dieną, naudotume tokį klausimą 星期几：

今天是星期几？  昨天是星期几？

明天是星期几？ 

4. Norint pakalusti, koks laikas, naudotume tokį klausimą: 现在几点？ xiànzài jĭ diăn?  

Norint pasakyti laiką, naudotume tokius išsireiškimus:

……点 …diăn (o’clock): 现在一点 (Pirma valanda) 

……点半 … diăn bàn (puse ...): 现在一点半 (puse dviejų) 

……点 ……分 … diăn … fēn (...valandos...minutės): 现在一点二十分 (tai 1:20) 

……点一刻 … diăn yī kè (penkiolika po...): 现在一点一刻 (tai 1:15) 

差 ……分 ……点 chà … fēn … diăn (...minučių iki...): 现在差五分两点(tai 1:55)